Kofeinas
Turbūt daugumai pažystamas vaizdas. Štai jums keletas faktų apie KOFEINĄ.
Kiekvienas iš mūsų ne vieną kartą susidurėme su noru nugalėti rytinį mieguistumą arba vakarinį snaudulį. Tam kad tapti budresniam, mes jau iš įpročio imame stiprų arbatos arba kavos puoduką. Efektas pasiekiamas dėka gėrimuose esančios medžiagos – kofeino. Tai kas gi tai per medžiaga, ir kaip ji realiai gali veikti mūsų organizmą?
Kofeinas tai alkaloidas, kuris yra arbatos lapų sudėtyje (iki 4%), kavos sėklose (iki 2%), kolos riešutuose (iki 6%), kakavos pupelėse (iki 4%). Kaip matome šita medžiaga gamtoje yra plačiai paplitusi. Medicinos tikslams kofeiną gauna sintetiniu būdu. Iš medicinos pusės kofeinas – tai klasikinis psichiškai motorinis stimuliatorius. Jis turi savybę jaudinti nervų sistemą, mažinti nuovargio jausmą, didinti psichinį aktyvumą, šalinti sapnus. Reikia turėti omenyje, ypač sportininkams, kad fizinį aktyvumą kofeinas nedidina, o atvirkščiai mažina.
Kofeino sujaudinamas poveikis yra susijęs su jo galimybe blokuoti centrinės nervų sistemos adrenalino stabdantį mediatoriaus receptorius. Kofeinas sumažina nervų ląstelių jautrumą adrenalinui ir tokiu būdu sukelia jaudinantį poveikį. Kofeinas taip pat turi galimybę suteikti ir tiesioginį jaudinantį poveikį. Kaip ir kiti metiloksantinai (methylxanthin), jis blokuoja fermentą, kuris riboja nervinių impulsų perdavimą ląstelei, todėl bet koks jaudinantis signalas pradeda veikti nervų ląsteles stipriau.
Mūsų amžiaus pradžioje kofeinas buvo naudojamas didelėmis dozėmis psichinių ligonių susirgimo simptomų provokacijai. Tuo pat metu su centrine nervų sistema kofeinas sujaudina ir vegetatyvinę (dirginančią vidinių organų nervus) – padidėja širdies ritmo dažnumas ir stiprėjimas, didėja skrandžio sulčių sekrecija, stiprėja prakaitavimas, didėja kūno temperatūra ir tt. Arterinis spaudimas nesikeičia, todėl kad kofeinas nors ir stimuliuoja kraujagyslių susiaurinimo išmetimo faktorius, bet tuo pat metu stimuliuoja ir išplėtimo. Be to, kofeinas turi šlapimo varomąją savybę, kas neleidžia arterinio spaudimo padidėjimo.
Po kofeiną turinčių gėrimų vartojimų pagerėja savijauta, atsiranda budrumo jausmas, aktyvuojasi raumenų procesai ir judėjimo sfera. Kompleksiniai tyrimai kofeino poveikio darbingumui parodė, kad po vienkartinio jo vartojimo padidėja dėmesio koncentracija ir raumenų jėga, kuri pasireiškia tuo pat metu. Tačiau, tuo metu vyksta visų ištvermės rūšių sumažėjimas ir padidėja deguonio poreikis, o tai jau nepalankiai veikia širdies raumenį. Širdies kraujagyslės ne visada gali aprūpinti adekvatinę kraujotaką, ir deguonies tiekimu širdžiai. Blogėja aukštų temperatūrų pernešimas, bet gerėja šalčio pernešimas. Tai sukeliama staigiu madžiagų apykaitos intensyvumo padidėjimu. Kofeinas kažkiek sumažina kraujo susitraukimą, stiprina šlapimo išsiskirimą, aktyvuoja audininio oksidacijos procesus. Tuo metu sustiprėja glikogeno suyrimas. Jo atsargos kepenyse ir raumenyse sumažėja. Platėja smegenų, skeleto raumenų, širdies ir inkstų kraujagyslės. Glikogeno suyrimo sustiprėjimas sukelia kraujyje cukraus padidėjimą. Kofeinas taip pat turi savybės galimybę suryti poodinį neutralų riebalą ir didinti riebalinių rūgščių kraujyje sudėtį. Cukraus ir riebalinių rūgščių padidėjimas kraujyje – viena iš energijos ir budrumo jausmo atsiradimo priežasčių. Būtent riebalų rūgštys patenkant į kraują sukelia šilumos atidavimo sustiprėjimą, ir kūno temperatūros padidėjimą.
Nuolatinis ilgas kofeino vartojimas, blokuojantis stabdančius receptorius kurie sukelia atsakymo reakciją – naujų receptorių susidarymas, ir didesnis adenozino sintezės kiekis negu yra normoje. Rezultate tokios pritaikytos permainos, centrinės nervų sistemos jaudinantis kofeino poveikis mažėja. Išsivysto pripratimas, kuriam jau yra reikalaujamos didesnės kofeino vartojimo dozės tam kad būtų pasiekiamas toks pat stimuliuojantis efektas. Staigus kofeino nutraukimas kuris buvo vartojamas ilgą laiką, priveda prie to, kad adenozinas pakeičia visus receptorius. Centrinėje nervų sistemoje atsiranda stiprus stabdymas. Atsiranda abejingumas, bendra prislėgta nuotaika, mieguistumas, nervinė depresija. Chroniškas kofeino vartojimas išsekina nervų sistemą. Išsivysto mąstymo procesų sulėtėjimas, valios jėgos susilpnėjimas, atsiranda nepasitikėjimas savo jėgomis.
Kofeino vartojimas (gėrimų kurių sudėtyje yra kofeinas) priveda prie fiziškos ir psichinės priklausomybės nuo šitos medžiagos susiformavimo.
Apibendrinant kas jau buvo išdėstyta aukščiau, kofeinas negali būti rekomenduojamas nuolatiniam kasdieniniam vartojimui, kaip darbingumą ir ištvermę padidinanti priemonė. Su intelektualinio aktyvumo padidėjimo tikslu, kofeiną galima vartoti, bet ne dažniau negu 1 kartą per 3 dienas ir tik ryte. Tokiu vartojimo būdu pripratimo ir nervų sistemos rezervų išsekinimo galimybė yra pilnai atmetama. Rytinis kofeino vartojimas leidžia išvengti paros bioritmų žmogaus organizmo sutrikimų.
Kofeinas be savo savybės didinti skrandžio ir žarnyno sulčių išsiskyrimą staigiai stiprina žarnyno peristaltiką. Maisto judėjimas skandžio žarniniame trakte greitėja. Maistas nespėja pilnai susivirškinti. Kaip rezultatas išsivysto puvimo ir rūgimo procesai žarnine. Baltyminiai maisto komponentai pradeda puti, o angliavandeniniai – rūgti. Dėl šitos priežasties niekada negalima užgerti maistą su arbata arba kava. Šiuos gėrimus reikia gerti atskirai, minimumas prieš valandą iki pagrindinio maisto vartojimo. Nors net ir šiuo atveju, maisto judėjimas skrandyje bus pagreitintas.
Sudėtyje turinčių kofeiną gėrimų vartojimas visame pasaulyje auga labai greitais tempais. Žmonės labai greitai pripranta prie buitinių stimuliatorių kofeino tipo, ir atpranta su dideliu sunkumu. Kai kurie negali atprasti ir visai.
Daugiausiai paplitęs kofeino augalas tai yra arbata. Jo kultūra yra pati seniausia. Daugiau nei 5000 metų atgal, Kinijos piemenys pastebėjo, kad gyvūnai apgraužiant kokį nors krūmą, tapdavo labai energingesni ir judresni. Arbatos lapus kiniečiai pradėjo naudoti kaip vaistą nuo per didelio mieguistumo ir nežvalumo. Kiniečių kunigai ruošdavo arbatą kaip gėrimą, kuris išsklaido miegą tuo metu kai vykdavo daug dienų vykstančių švenčių ir ceremonijų.
Palaipsniui arbatą pradėjo plėtoti kaip kultūrą. Iš Kinijos ji papuolė į Japoniją ir Korėją, o iš ten į Indoneziją, Indiją ir Ceiloną. Iš Ceilono arbatą jau išplėtė per visą pasaulį. Yra dviejų arbatos rūšių kaip kinietiško ir ceilono augalo. Visos šiuo metu turimos rūšys yra jų daugybės.
Dėka savo galimybės mobilizuoti cukrų iš glikogeninių atsargų ir riebalų rūgštį iš poodinio riebalinio sluoksnio, arbata pašalina alkio jausmą ir turi sušildantį poveikį. Todėl arbata tokia populiari laisvės atėmimo vietose, kur maisto trūkumas susijungia kartu su šaltu klimatu.
Kavos sėklose kofeino sudėtis žymiai mažesnė, negu arbatos lapuose. Daugiau stimuliuojantis kavos poveikis paaiškinamas dideliu kavos kiekiu kuris yra panaudojamas gėrimo paruošimui.
Kakavos pupelėse kofeino labai mažai. Gėrimas “kakava ir šokoladas”, kuriuos gamina iš kakavos pupelių, stimuliuojančio poveikio beveik neturi, bet sudėtyje turi labai daug riebalų.
Labai daug kofeino yra kolos riešutuose. Išviso egzistuoja apie 125 kolos krūmų rūšių. Kolos riešutai be kofeino, taip pat sudėtyje turi ir kokaino.
Nuolatinis kofeininių gėrimų su stimuliacijos ir protinio darbingumo padidėjimo tikslu, priveda prie tų pačių pašalinių poveikių, kaip ir nuo gryno kofeino vartojimo. Palaipsniui išsivysto pripratimas, kuris reikalauja vis daugiau ir daugiau stipresnių gėrimo paruošimų. Kofeininių gėrimų vartojimo nutraukimas sukelia mieguistumo ir silpnumo jausmo atsiradimą, nesugebėjimą produktyviam mąstymui, kas yra kaip pasekmės stabdymo mechanizmų hiperaktyvumo centrinėje nervų sistemoje.
Nervų sistemos išsekinimas prie tuo pat metu chroniškų kofeininių gėrimų vartojimų, greitina vyresnio amžiaus susirgimų išsivystymą.
Rimtai nusiteikusių mokslininkų dalis, skaito kad arbatos arba kavos vartojimas yra pagrindinė priežastis sveikatos susilpnėjimo visų gyvenančiųjų žmonių pasaulyje. Tokių pašalinių poveikių kaip pripratimas ir nervų sistemos išsekinimas galima išvengti tik tokiu atveju, jeigu vartoti ne dažniau negu vieną kartą į 3 dienas ir tik rytinėmis valandomis. Pakankama pertrauka tarp arbatos arba kavos vartojimų leidžia nervų ląstelėms ne tik atsistatyti savo resursus, bet netgi ir pasiekti kažkurios superkompensacijos. Rytinis vartojimas leidžia sujaudinančiam gėrimo poveikiui įsiterpti į natūralų organizmo aktyvumo ritmą.
Visi turintieji sudėtyje kofeiną gėrimai pašalina iš organizmo vitaminą B1 (tiaminas). Todėl prie jų vartojimo yra būtina mitybos racioną papildyti šito vitamino pakankamu kiekiu. Geriausiai vitaminą B1 vartoti fosforinio tiamino pavidale, kuriame prie tiamino molekulės prijungtas vienas fosforo likutis.
Svarbu atsiminti, jog vartoti kofeiną ar kofeino turinčius gėrimus galima, bet tik tam tikrą kiekį ir atitinkamu metu.
Parengė Aldas Lukošaitis